Nuo pirmosios fotografijos žingsnių iki naujausių išmaniųjų technologijų, per pastaruosius du šimtmečius fotografija nuėjo ilgą kelią.
19 amžiaus pradžioje sukurta fotografija greitai tapo populiaria priemone fiksuoti ir išsaugoti prisiminimus, dokumentuoti istoriją ir tyrinėti mus supantį pasaulį.
Laikui bėgant naujos technologijos ir metodai bei fotografijos technika, fotografiją pavertė iš sudėtingo ir brangaus proceso į visur esančią ir prieinamą meno formą.
Šiame straipsnyje atidžiau pažvelgsime į fotografijos evoliuciją nuo pirmųjų jos dienų iki šių dienų ir išnagrinėsime kai kuriuos pagrindinius pokyčius ir naujoves, suformavusius šią žavią ir nuolat besikeičiančią terpę.
Fotografijos istorija ir nuosekli evoliucija prasidėjo camera obscura ( išvertus iš lotynų kalbos tai tamsus kambarys ar dar kitaip vadinamas optinis įrenginys, o paprasčiau tariant fotografavimo dėžė) išradimo. Šis išradimas padėjo pagrindus šiuolaikinei fotografijos technikai.
Camera obscura XI amžiuje išrado arabų fizikas Ibn al-Haytham. Prietaisas buvo paprasta dėžutė su skyle vienoje pusėje, kuri leido šviesai patekti ir projektuoti vaizdą į priešingą dėžutės pusę. Vaizdas buvo apverstas ir jį buvo galima perkelti ant popieriaus lapo, taip buvo atrastas fotografavimo būdas ir todėl tai buvo naudinga priemonė menininkams ir mokslininkams.
Camera obscura buvo toliau tobulinama šimtmečius, pridėjus objektyvus, kad būtų pagerintas projektuojamo vaizdo aiškumas ir fokusavimas. 16 amžiuje italų menininkas ir mokslininkas Giovanni Battista Della Porta parašė knygą „Magiae Naturalis“, kurioje buvo pateiktos išsamios cameros obscura kūrimo ir naudojimo instrukcijos.
Camera obscura išliko populiari menininkų ir mokslininkų tarpe XVII ir XVIII a. O 19 amžiuje dagerotipo išradimas ir kiti fotografavimo procesai leido sukurti nuolatinius vaizdus, tačiau camera obscura liko svarbia priemone ankstyviesiems fotografams eksperimentuojant su nauja laikmena.
Camera Obscura konstravimo procesas ir jau paruošti kameros pavyzdžiai
Tai buvo pirmasis fotografavimo procesas, kuris tapo komerciškai sėkmingas. Jį 1839 m. išrado Louis Daguerre ir naudojo varinę plokštę, padengtą sidabru, kad sukurtų unikalų vaizdą.
Dagerotipo procesas apėmė varinės plokštės, padengtos sidabru, apšvietimą fotoaparate, todėl buvo galima sukurti unikalų vaizdą. Tada plokštelė buvo apdorota įvairiomis cheminėmis medžiagomis ( jodo, gyvsidabrio garais), kad vaizdas būtų išryškintas.
Dagerotipai greitai išpopuliarėjo, atsirado toks terminas, kaip fotografavimas studijoje, kuris išplito visame pasaulyje, ir prisikūrė daug foto studijų, siūlančių portretų fotografiją. Tačiau procesas buvo brangus ir reikalaujantis daug laiko, todėl norint sukurti aukštos kokybės vaizdą, reikėjo daug įgūdžių ir žinių.
Nepaisant tam tikrų apribojimų, dagerotipas buvo didelis lūžis fotografijos istorijoje. Tai atvėrė naujas vizualinės komunikacijos ir meninės raiškos galimybes bei įkvėpė daugybę kitų išradėjų ir verslininkų tyrinėti mediją.
Dagerotipo principu darytos nuotraukos
Tai buvo didelė fotografijos pažanga, kuri buvo sukurta XIX amžiaus viduryje, ir greitai pakeitė dagerotipą.
Kolodijaus procesas apėmė stiklo plokštės padengimą plonu kolodijo sluoksniu, sirupo pavidalo tirpalu, kuriame buvo šviesai jautrių cheminių medžiagų. Tada plokštelė buvo panardinta į sidabro nitrato tirpalą, kuris pavertė kolodijų šviesai jautria emulsija.
Tada plokštelė buvo įkelta į fotoaparatą ir veikiama šviesa, kuri padeda išgauti ryškų vaizdą. Negatyvą būtų galima panaudoti kuriant kelis atspaudus, todėl kolodijavimo procesas tapo praktiškesnis ir ekonomiškesnis nei dagerotipas.
Kolodijaus procesas taip pat leido geriau kontroliuoti galutinį vaizdą, nes fotografai galėjo manipuliuoti cheminėmis medžiagomis ir ekspozicijos laiku, kad pasiektų norimą efektą. Šis procesas buvo ypač populiarus fotografuojant portretus, o Amerikos pilietinio karo metu jis buvo plačiai naudojamas kariams ir mūšio laukams dokumentuoti.
Tačiau kolodijaus procesas turėjo savo apribojimų. Tai užtruko daug laiko ir reikalavo daug įgūdžių bei žinių, kad būtų sukurtas aukštos kokybės vaizdas. Taip pat buvo sunku transportuoti, nes stiklo plokštės buvo trapios ir sunkios.
Kolodijaus principu daromų nuotraukų aparatas
Šis išradimas buvo dar svarbesnis etapas fotografijos istorijoje, nes fotografavimas tapo prieinamesnis ir praktiškesnis kasdieniame naudojime.
Foto juostą 1885 m. išrado George’as Eastmanas, Eastman Kodak Company įkūrėjas. Pirmoji foto juosta buvo pagaminta iš popieriaus ir buvo naudojama „Kodak“ su „Kodak Camera“, kuri buvo pristatyta 1888 m. „Kodak Camera“ buvo maža ir labai lengva, o be to ją buvo lengva naudoti ir svarbiausia tai buvo įperkama plačiajai visuomenei. Ji buvo pardavinėjama lydima garsaus šūkio „Jūs paspausite mygtuką, visa kita padarysime mes“.
Foto juostos atsiradimas padarė tikrą revoliuciją fotografijoje. Tai ne tik padarė fotografiją prieinamą visuomenei, tačiau suteikė daugiau lankstumo ir mobilumo, nes fotografai galėjo lengvai nešiotis fotoaparatus bet kur ir fiksuoti įvairius įvykius ir vaizdus. Daiktų ir gamtos fotografavimas tapo lengvas, lyginant su ankstesniais etapais.
Fotojuostelių pavyzdžiai
Pirmieji skaitmeniniai fotoaparatai buvo išrasti XX amžiaus pabaigoje, tačiau tik XXI amžiaus pradžioje skaitmeninė fotografija tapo įprasta. Skaitmeniniai fotoaparatai naudoja elektroninį jutiklį vaizdams užfiksuoti, kurie vėliau išsaugomi kaip skaitmeniniai failai atminties kortelėje.
Skaitmeninė fotografija turi keletą privalumų, palyginti su tradicine juostele. Pirma, tai leidžia greitai gauti grįžtamąjį ryšį, nes fotografai gali peržiūrėti savo vaizdus iškart po jų užfiksavimo. Tai suteikia daugiau eksperimentavimo ir kūrybinės laisvės, nes fotografai gali atlikti pakeitimus veiksmo metu.
Skaitmeninė fotografija leidžia geriau manipuliuoti ir redaguoti vaizdus. Programinė įranga leidžia tiksliai reguliuoti spalvas, kontrastą ir ekspoziciją bei sukurti sudėtingus kompozitus ir koliažus.
Skaitmeninė fotografija taip pat atnešė naujų iššūkių ir galimybių. Technologijoms tobulėjant, fotoaparatai tapo sudėtingesni ir galingesni, turint tokias funkcijas kaip greitas fotografavimas, pažangios automatinio fokusavimo sistemos ir 4K vaizdo įrašų galimybės.
Tuo pačiu metu skaitmeninė fotografija taip pat išplėtė vaizdų gausą, nes kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną ar fotoaparatą, gali lengvai fotografuoti ir dalytis nuotraukomis. Tai suteikė naujų galimybių vaizdinio turinio kūrimui ir bendravimui, bet taip pat apsunkino profesionalių fotografų darbą.
Skaitmeninių fotoaparatų pavyzdžiai
Socialinė žiniasklaida padarė didelę įtaką tam, kaip fotografuojame, dalinamės ir „vartojame“ vaizdus. Tokios platformos kaip „Instagram“, „Facebook“ ir „Twitter“ tapo lengviau nei bet kada anksčiau bendrinti nuotraukas plačiai auditorija. Dėl to fotografija tapo labiau demokratizuota, o fotografai mėgėjai dabar turi galimybę pasidalinti savo darbais su platesne auditorija nei bet kada anksčiau.
Fotografavimas socialinei žiniasklaidai
Tai, kaip vartojame ir vertiname nuotraukas, taip pat įtakojo soc medija. Užuot apsilankę fizinėse parduotuvėse, perkame internetu, nes produktų fotografija pažengusi ir tai leidžia susidaryti realų vaizdą apie norimas prekes, mažai perkame spausdintų leidinių, o naudojamės portalais, nes komercinė fotografija dabar lengvai prikausto mūsų dėmesį ir skaityti straipsnius portaluose, kuriuose gausu įvairių maisto, gamtos ar kitų daiktų ir vaizdų foto, yra gerokai įdomiau.
Socialinė žiniasklaida taip pat padarė didelę įtaką nuotraukų darymui ir dalijimuisi. Noras užfiksuoti „Instagram“ vertus vaizdus ir jais dalytis paskatino tam tikrų fotografavimo stilių, pvz. „selfie“ atsiradimą.
Selfie pavyzdys
Nors socialinė žiniasklaida sukūrė naujų galimybių ir iššūkių fotografams, ji taip pat iškėlė svarbių klausimų apie fotografijos vaidmenį ir vertę visuomenėje. Kai kurie kritikai teigia, kad nuolatinis vaizdų srautas socialiniuose tinkluose lėmė fotografijos nuvertėjimą, o simpatijų, dalijimosi ir sekėjų akcentavimas lėmė vizualinės kultūros nuosmukį.
Nepaisant šios kritikos, socialinė žiniasklaida ir toliau formuoja būdą, kaip fotografuojame, dalinamės ir vartojame nuotraukas. Tai atvėrė fotografams naujų galimybių pasiekti auditoriją ir eksperimentuoti su naujais stiliais bei technikomis, taip pat padėjo fotografiją paversti gyvybingesne ir dinamiškesne priemone nei bet kada anksčiau.
Fotografijos evoliucija yra nuolatinis naujų fotografijos technologijų ir technikų vystymasis. Fotografijai toliau tobulėjant, kuriamos naujos technologijos ir metodai, siekiant peržengti to, kas įmanoma, ribas.
Vienas iš tokių metodų tai automatizuotas fotografijos procesas ir 360 fotografija.
Automatizuotos produktų fotografavimo studijos ir 360 laipsnių peržiūros nuotraukos yra du pavyzdžiai, kaip technologijos naudojamos transformuojant fotografijos pramonę. Puikus to pavyzdys yra technologijų įmonė Orbitvu, kuri specializuojasi kuriant automatizuotas fotostudijas ir 360 laipsnių gaminių fotografavimo sprendimus, siūlo daugybę modelių fotografavimo įrenginių skirtingiems produktams, pradedant nuo juvelyrikos, mažo turinio daiktų tokių, kaip rankinės, batai ir pan. ir baigiant mados bei baldų pramonei skirtas dideles modernias studijas. Visos jos lydimos išmaniais programinės įrangos sprendimais, kurie skirti padėti įmonėms supaprastinti fotografavimo darbo eigą ir greitai bei efektyviai kurti aukštos kokybės produktų vaizdus.
Jose naudojamos pažangios technologijos nuotraukų darymo ir apdorojimo procesams automatizuoti, todėl kokybiškų produktų vaizdų kūrimas yra lengvesnis ir efektyvesnis. Jų 360 laipsnių gaminių fotografavimo sprendimai leidžia įmonėms kurti interaktyvius, įtraukiančius gaminių vaizdus, kurie padeda klientams geriau suprasti produktus, kuriuos jie ketina įsigyti.
Apskritai „Orbitvu“ yra pirmaujanti automatizuotų fotostudijų ir 360 laipsnių gaminių fotografavimo sprendimų tiekėja, o jų produktai ir paslaugos padeda pakeisti įmonių požiūrį į produktų fotografiją ir elektroninę prekybą.
Automatizuotose fotostudijose, dar vadinamose produktų fotografavimo kabinomis arba fotografavimo dėžė su LED apšvietimu, naudojamos pažangios technologijos, skirtos automatizuoti nuotraukų darymo ir apdorojimo procesą.
360 produkto nuotrauka
360 laipsnių fotografija ir tokios nuotraukos leidžia žiūrovams matyti pilną produkto vaizdą. Šios nuotraukos sukuriamos užfiksuojant vaizdų serijas iš skirtingų kampų ir jas sujungiant, kad būtų sukurtas panoraminis vaizdas. 360 laipsnių peržiūros nuotraukos dažnai naudojamos e-parduotuvėse, siekiant suteikti klientams patrauklesnį produktų, pvz., juvelyrikos, batų, drabužių ar net baldų vaizdą.
Tiek automatizuotos fotostudijos, tiek 360 fotografija yra pavyzdžiai, kaip technologijos naudojamos fotografavimo procesui supaprastinti ir tobulinti. Jie suteikia naujų vizualinės raiškos ir bendravimo galimybių bei padeda pakeisti požiūrį į fotografiją ir jos naudojimą kasdieniame gyvenime.
Pirmoji nuotrauka padaryta 1826 m. Ją padarė Josephas Nicéphore’as Niépce’as, tai buvo paprastas vaizdas pro jo langą, ir jį užfiksuoti prireikė aštuonių valandų!
Sąvoką „selfie“ 2002 metais pirmą kartą sugalvojo vyras, vardu Nathanas Hope’as, apibūdindamas nuotrauką, kurią padarė nukritęs nuo dviračio.
Brangiausia pasaulyje kamera yra „Leica 0“ serija, kuri 2018 metais buvo parduota aukcione už 2,97 mln.
Seniausia pasaulyje išlikusi nuotrauka yra kiemo Prancūzijoje nuotrauka, kurią 1826 m. padarė Josephas Nicéphore’as Niépce’as.
Žodis „fotografija“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „phōs“ (šviesa) ir „graphé“ (piešimas arba rašymas). Taigi tam tikra prasme fotografija reiškia „rašymą su šviesa“.
Pirmosiomis fotografijos dienomis buvo tikima, kad šis procesas gali pavogti žmogaus sielą, todėl daugelis žmonių atsisakė fotografuotis.
Fotografijos evoliucija yra naujovių, kūrybiškumo ir technologinės pažangos istorija. Nuo pirmojo optinio prietaiso iki naujausių skaitmeninių fotoaparatų ar net išmaniųjų telefonų fotografija pakeitė mūsų požiūrį į mus supantį pasaulį ir jo supratimą.
Naudojant naujas technologijas, tokias kaip 360 laipsnių gaminių fotografavimas ir automatizuotos fotostudijos, fotografijos ateitis atrodo šviesesnė nei bet kada anksčiau.
Tęsdami ribas to, kas įmanoma naudojant šią neįtikėtiną technologijos pažangą, galime būti tikri, kad fotografija ir toliau vaidins gyvybiškai svarbų vaidmenį mūsų gyvenime, fiksuos ir išsaugos prisiminimus, pasakos istorijas ir padės pamatyti pasaulį naujai ir įdomesniu kampu.
Kviečiame mus sekti Linkedin, Facebook ir Instagram.
Viskas apie 360 fotografiją ir automatines foto studijas – mūsų Blog’e.
